Įsivaizduokite: staiga, be jokios aiškios priežasties, ima smarkiai plakti širdis, pradeda atrodyti, kad trūksta oro, o mintys sako apie artėjančią nelaimę. Šis staigus ir gąsdinantis nerimo priepuolis, lydimas intensyvių fizinių ir psichologinių simptomų, gali atrodyti labai bauginantis. Tačiau svarbu žinoti, kad panikos atakos yra sėkmingai valdomos, o pagalba – pasiekiama.
Panikos priepuoliai – tai spontaniniai nerimo priepuoliai, kurių metu atsiranda gąsdinantys fiziniai ir psichologiniai simptomai. Pasikartojančios panikos atakos arba jų baimė gali stipriai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, tačiau tai galima efektyviai suvaldyti. Psichologas arba psichoterapeutas gali padėti atpažinti priepuolių priežastis ir išmokyti tinkamų metodų, kurie padės tai įveikti.
Kas vyksta ištikus panikos priepuoliui?
Panikos priepuolio metu jūsų kūnas ir protas reaguoja į įsivaizduojamą grėsmę, sukeldami įvairius simptomus, kurie, nors ir labai nemalonūs, nėra pavojingi gyvybei.
Fiziniai simptomai:
* Greitas širdies plakimas;
* prakaitavimas;
* drebulys;
* oro trūkumas arba dusimo jausmas;
* skausmas ar spaudimas krūtinėje;
* pykinimas;
* galvos svaigimas;
* karščo ar šalčio bangos.
Psichologiniai simptomai:
* Nerimas;
* baimė prarasti kontrolę/numirti/išprotėti/nualpti;
* nerealumo jausmas.
Panikos priepuolių įtaka kasdieniam gyvenimui
Ar kada nors jautėtės taip, tarsi tam tikros vietos ar situacijos tapo pavojingomis zonomis? Žmonės, patiriantys pasikartojančius panikos priepuolius, dažnai pradeda vengti tam tikrų situacijų, kuriose baiminasi, kad priepuolis gali pasikartoti.
Patiriantiems panikos priepuolius gali atsirasti specifinių situacijų baimė ir vengimas:
● būti vienam;
● būti žmonių minioje;
● būti viešose vietose;
● būti transporto priemonėje;
● būti ten, kur buvo ar gali būti panikos priepuolis;
● būti be “saugumą užtikrinančio pagalbininko”.
Nuo panikos priepuolių mirti, išprotėti, susirgti šizofrenija ar uždusti neįmanoma. Panikos priepuolius galima išmokti kontroliuoti. To moko kognityvinės ir elgesio terapijos specialistai. Tyrimai rodo, kad kognityvinė elgesio terapija efektyviausiai padeda esant panikos priepuoliams ar panikos sutrikimui. Ji koncentruojasi į asmens mąstymo būdus ir elgesį, kurie palaiko ar iššaukia panikos priepuolius. Taip pat išmoko panikos priepuolius kontroliuoti, kas dažniausiai sąlygoja jų sumažėjimą.
Ką daryti ištikus panikos priepuoliui?
Jei jaučiate artėjantį panikos priepuolį, atminkite šiuos patarimus, kurie gali padėti jums atgauti kontrolę:
- Priminkite sau, kad tai praeis:
- „Tai tik panikos priepuolis.“
- „Aš nemirsiu ir neišprotėsiu.“
- „Aš tai esu patyręs anksčiau ir man nieko blogo neatsitiko.“
- „Ši būsena tuoj praeis.“
- Stenkitės nukreipti dėmesį ir fiziškai judėti. Pavyzdžiui, jei esate gatvėje, pradėkite greitai eiti.
- Išmokite taisyklingai kvėpuoti. Stenkitės kvėpuoti lyg būtumėte ramybės būsenoje – neatsidusinėkite, nekvėpuokite per dažnai ir per giliai. Lėtas, diafragminis kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą.
- Reguliariai praktikuokite relaksaciją. Kasdieniai atsipalaidavimo pratimai gali sumažinti bendrą nerimo lygį ir padidinti atsparumą stresui.
Jei susiduriate su panikos priepuoliais, svarbu ieškoti pagalbos. Viena veiksmingiausių priemonių – kognityvinė ir elgesio terapija, padedanti keisti nerimą sukeliančius mąstymo ir elgesio modelius. Psichoterapija gali būti puikus būdas išmokti valdyti nerimą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Ieškokite pagalbos – susigrąžinkite savo gyvenimą
Nors panikos priepuoliai gali atrodyti bauginantys ir izoliuojantys, svarbu žinoti, kad tūkstančiai žmonių sėkmingai atgauna kontrolę ir gyvena visavertį gyvenimą. Psichologas arba psichoterapeutas, ypač kognityvinės ir elgesio terapijos specialistas, gali būti puikus pagalbininkas šiame kelyje, padedantis išmokti valdyti nerimą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Nepaisant to, kad panikos priepuoliai gali atrodyti neįveikiami, atminkite – pagalba yra pasiekiama. Neleiskite baimei riboti jūsų gyvenimo. Kreipkitės į specialistus šiandien ir susigrąžinkite ramybę bei kontrolę.
Nuoširdžiai,
Psichologė – psichoterapeutė Indrė Vaidelienė
TAIP PAT JUS GALI SUDOMINTI: