Ar kada nors jautėte, kad esate sau griežčiausias kritikas? Kad ir kiek pasiektumėte, vis tiek ieškote trūkumų ir graužiate save už menkiausią klaidą? Šiandienos pasaulyje, kupiname lūkesčių ir spaudimo, mes dažnai pamirštame apie patį svarbiausią dalyką – atjautą sau.

Atsisakykite vidinio kritiko

Dauguma mūsų galvoja, kad save spausdami ir reikalaudami iš savęs daugiau, pasieksime geriausių rezultatų. Tačiau tiesa yra priešinga: nuolatinis savęs kritikavimas ir teisimas yra atjautos sau priešas. Vietoj to, atjauta sau, geranoriškumas, savęs palaikymas ir teigiamas paskatinimas padeda judėti pirmyn ramiau ir efektyviau.

Kas yra atjauta sau?

Atjauta sau – tai rūpestingi ir šilti jausmai sau, noras padėti ir palaikyti save, kai sunku. Tai supratimas ir geranoriškumas, kai kažkas nepasiseka ar padarai klaidą vietoj savigraužos ar savęs teisimo. Galiausiai, kai esi geranoriškas sau, supranti, kad kančia, klaidos ir netobulumas yra bendros žmogiškos patirties dalis.

Nauda įrodyta mokslo

Psichologai teigia, kad atjautos sau praktika padeda sumažinti stresą, nerimą ir sustiprinti savivertę. Šiuolaikinėje psichoterapijoje atjauta sau dažnai naudojama kaip efektyvus įrankis, padedantis žmonėms įveikti vidinę kritiką ir ugdyti sveiką savęs suvokimą.

Tyrimai rodo, kad atjauta sau yra stipriai susijusi su:

  • Geresne emocine pusiausvyra: mažesnis nerimo ir depresijos lygis.
  • Gebėjimu susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais: lengviau atlaikome sunkumus ir nepasiduodame.
  • Geresniais santykiais su kitais: kai esame švelnūs sau, esame ir švelnesni aplinkiniams.
  • Sveikesniais gyvenimo įpročiais: Pavyzdžiui, geresnė mityba ir didesnis fizinis aktyvumas.

Savęs atjautimas – tai vidinė jėga, leidžianti pripažinti savo trūkumus, pasimokyti iš jų ir atlikti reikalingus pokyčius su geranoriškumu ir pagarba sau, o ne su savęs plakimu.

Kaip ugdyti atjautą sau? Paprasta Praktika

Ugdyti meilę, palaikymą ir gerumą sau galime meditacijų pagalba. Vienos iš meditacijų ugdančių atjautą sau pavyzdys:

Atjautos sau pertraukėlė (~5 min.)

• Pagalvokite apie situaciją, kuri yra Jums sunki. Gal tai stresinė situacija, santykių problemos arba susirūpinimas, kad kažkas nutiks?

• Įsivaizduokite pasirinktą situaciją kuo detaliau. Kas atsitiko? Kas vyko tuo metu? Kas ką padarė? Kas ką pasakė?

• Prisiminkite tris atjautos sau komponentus. Pirma, kad tai kentėjimo momentas. Pamėginkite atrasti žodžius tam pripažinti. Pavyzdžiui, „aš dabar kenčiu. Šią akimirką man labai sunku“. Antra, priminkite sau, kad kentėjimas tai gyvenimo dalis. Pamėginkite vėl atrasti žodžius tai išreikšti. Pavyzdžiui, „normalu taip jaustis tokioje situacijoje. Dauguma žmonių taip jaustųsi, jei tai jiems nutiktų. Kentėjimas yra buvimo žmogumi dalis“. Trečia, pamėginkite būti geranoriški sau šią akimirką. Galite uždėti rankas ant širdies ploto ar švelniai save apkabinti. Pamėginkite vėl atrasti žodžius , kurie palaiko Jus. Galit panaudoti žodžius, kuriuos sakytumėte artimam draugui, kuris pateko į panašią situaciją. Pavyzdžiui, „tu man rūpi. Aš su tavimi. Man labai gaila, kad tu kenti. Tau viskas bus gerai. Tu būsi laimingas, kentėjimas praeis“.

• Baigiant meditaciją sutelkite dėmesį į savo kūno pojūčius tokius, kokie jie šiuo metu yra. Leiskite sau būti tokiu, koks esate šią akimirką.

Atminkite: savęs palaikymas ir atjautimas nėra savanaudiškumas ar silpnumas. Tai – vidinė stiprybė, leidžianti jums būti geresniu sau, o kartu ir geresniu kitiems. Pradėkite kelionę link atjautos sau šiandien ir leiskite sau patirti ramų ir pilnavertį gyvenimą. Jūs to nusipelnėte!

Gerumo!

Psichologė-psichoterapeutė Indrė Vaidelienė

Paveikslėlis iš Pixabay.com

JUS GALI SUDOMINTI:

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS (MINDFULNESS) – KAM MAN TO REIKIA? – Psichologiniai sprendimai