Panikos priepuolis – tai spontaninis nerimo priepuolis, kurio metu atsiranda gąsdinantys fiziniai ir psichologiniai simptomai.
Fiziniai simptomai:
* Greitas širdies plakimas;
* prakaitavimas;
* drebulys;
* oro trūkumas arba dusimo jausmas;
* skausmas ar spaudimas krūtinėje;
* pykinimas;
* galvos svaigimas;
* karščo ar šalčio bangos.
Psichologiniai simptomai:
* Nerimas;
* baimė prarasti kontrolę/numirti/išprotėti/nualpti;
* nerealumo jausmas.
Patiriantiems panikos priepuolius gali atsirasti specifinių situacijų baimė ir vengimas:
● būti vienam;
● būti žmonių minioje;
● būti viešose vietose;
● būti transporto priemonėje;
● būti ten, kur buvo ar gali būti panikos priepuolis;
● būti be “saugumą užtikrinančio pagalbininko”.
Nuo panikos priepuolių mirti, išprotėti, susirgti šizofrenija ar uždusti neįmanoma. Panikos priepuolius galima išmokti kontroliuoti. To moko kognityvinės ir elgesio terapijos specialistai. Tyrimai rodo, kad kognityvinė elgesio terapija efektyviausiai padeda esant panikos priepuoliams ar panikos sutrikimui. Ji koncentruojasi į asmens mąstymo būdus ir elgesį, kurie palaiko ar iššaukia panikos priepuolius. Taip pat išmoko panikos priepuolius kontroliuoti, kas dažniausiai sąlygoja jų sumažėjimą.
Ką daryti ištikus panikos priepuoliui?
● Priminti sau:
٠ tai tik panikos priepuolis;
٠ aš nemirsiu ir neišprotėsiu;
٠ aš tai esu patyręs anksčiau ir man nieko blogo neatsitiko;
٠ ši būsena tuoj praeis.
● Stengtis nukreipti dėmesį ir fiziškai judėti. Pavyzdžiui, pradėti greitai eiti, jei esate gatvėje.
● Išmokti taisyklingai kvėpuoti (stengtis kvėpuoti lyg būtumėte ramybės būsenoje; neatsidusinėti, nekvėpuoti per dažnai ir per giliai).
● Išmokti ir praktikuoti relaksaciją kiekvieną dieną.
Nuoširdžiai,
Psichologė – psichoterapeutė Indrė Vaidelienė