Sezoninė depresija – tai viena iš depresijos rūšių, kuri susijusi su sezoniniais pasikeitimais. Dažniausiai simptomai pasireiškia rudens pabaigoje arba žiemos pradžioje ir išnyksta pavasarį, kai dienos prailgėja ir pasidaro šviesesnės. Tačiau kai kuriems žmonėms panašūs simptomai gali atsirasti ir pavasarį ar vasarą. Bet kuriuo atveju simptomų atsiradimui, pasunkėjimui ir išnykimui ar palengvėjimui būdingas sezoniškumas.
Ši depresijos forma paprastai pasireiškia energijos sumažėjimu, nuovargiu, liūdesiu ar bendru nepasitenkinimo jausmu, irzlumu, apatija, verkimu, koncentracijos pablogėjimu, kūno skausmais, miego ir valgymo sutrikimais, svorio pakitimais, bendravimo problemomis, sumažėjusiu susidomėjimu veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Kartais jausti liūdesį ar ktus neigiamus jausmus yra normalu, bet jei bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei pora savaičių, pradeda trukdyti atlikti kasdienines užduotis ir mėgautis veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, reikėtų kreiptis į specialistus.
Riziką susirgti sezonine depresija padidina paveldimumas. Žmonės, kurių šeimos istorijoje yra asmenų sirgusių depresija turi didesnę riziką susirgti sezonine depresija. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia moterims ir paprastai išsivysto apie 20-30 metų amžiuje, tačiau panašūs simptomai gali pasireikšti ir vaikams.
Šios ligos išvengti gali padėti savistaba, aktyvus gyvenimo būdas, pokalbiai su artimais žmonėmis, dienos šviesa, subalansuota mityba, stabilus miego rėžimas ir užsiėmimai malonia veikla.
Psichologė – psichoterapeutė Indrė Vaidelienė