Metodai

KOGNITYVINĖ – ELGESIO TERAPIJA

Per paskutinius 60 metų kognityvinė elgesio terapija tapo labai efektyvi sprendžiant emocines, elgesio problemas ir gydant įvairius psichologinius sutrikimus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tai moksliškai įrodyta psichoterapijos rūšis, kuri remiasi principu, kad žmogus gali gyventi laimingiau ir produktyviau, jei naudoja teigiamus mąstymo būdus. Kognityvinės elgesio terapijos specialistai akcentuoja penkis gyvenimo aspektus, kurie susiję tarpusavyje (aplinka, mintys, nuotaika, elgesys, fizinė reakcija). Pavyzdžiui, jei važiuodami iš darbo patenkame į mašinų spūstį (aplinka), mąstome: „Teks pastovėti mašinų spūstyje, todėl galiu atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos besiklausydamas muzikos“ (mintys). Šiuo atveju, matyt, jausitės ramūs (nuotaika), kūną atpalaiduosite (fizinė reakcija), atsilošite, užsimerksite ir mėgausitės muzika (elgesys). Tačiau jeigu galvosite: „Kodėl važiavau šiuo keliu? Kokia ilga mašinų eilė? Kodėl jie nejuda?“ (mintys), turbūt pyksite (nuotaika), būsite įsitempę (fizinė reakcija), žvalgysitės į laikrodį, galbūt pypsinsite, kad eilė pajudėtų (elgesys). 

Kognityvinė-elgesio terapija remiasi idėja, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. KET tikslas – padėti žmogui įveikti jo emocines problemas, keičiant neigiamas mintis ir elgesį. Ši terapija orientuojasi į rezultatą ir yra ribota laike. Dažniausiai ji trunka nuo keleto iki 10-20 sesijų.

Kognityvinė-elgesio terapija gali būti efektyviai taikoma tokioms problemoms, kaip:
● Santykių problemos;
● Savikontrolės problemos;
● Pykčio problemos;
● Priklausomybės;
● Miego sutrikimai;
● Lėtinio nuovargio sindromas;
● Psichologiniai sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, panikos sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ir pan.);
● Hipochondrija;
● Asmenybės sutrikimai;
● Fobijos;
● Stresas;
● Lėtinis skausmas;
● Socialinė fobija.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad KET yra veiksminga įvairaus išsilavinimo, socialinės padėties ir kilmės žmonėms. Jos poveikis įrodytas ir įvairioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, kaliniams, mokyklinio amžiaus vaikams, sergantiems somatinėmis ligomis ir daugeliui kitų.

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS (MINDFULNESS)

Dėmesingo įsisąmoninimo arba pilnaprotavimo (Mindfulness) terminas Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas, tačiau paskutiniu metu jis vis labiau populiarėja ir yra populiarus kitose pasaulio valstybėse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Didžoji Britanija. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir įvairios programos ten taikomos labai plačiai – versle, mokyklose, ligoninėse, tėvystėje, psichoterapijoje ir pan.

Dėmesingas įsisąmoninimas – tai proto treniravimas sutelkti dėmesį į dabartinį momentą atsisakant jį vertinti. Tai galingas įrankis gerinantis žmogaus gerovę, didinantis ramybę, pasitikėjimą ir gyvenimo džiaugsmą.

Praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą mokomės valdyti savo dėmesingumą, bet taip pat mokomės dar vieno svarbaus dalyko – geranoriškumo ir atjautos sau. Tyrimai rodo, kad atjauta sau yra stipriai susijusi su geresne emocine pusiausvyra, gebėjimu susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais, mažesniais nerimo ir depresijos lygiais, geresniais santykiais su kitais, taip pat su sveikais gyvenimo įpročiais tokiais, kaip  mityba ir sportas. Atjauta sau – tai vidinė jėga, leidžianti pripažinti savo trūkumus, pasimokyti iš jų ir atlikti reikalingus pokyčius su geranoriškumu ir pagarba sau.

Dėmesingo įsisąmoninmo (Mindfulness) technikos:

– Padeda valdyti stresą, skausmą ir kiekvienos dienos iššūkius; 

– Mažina nerimą ir vidinę įtampą;

– Stiprina dėmesio koncentraciją ir atmintį;

– Gerina santykius su aplinkiniais.

– Didina darbingumą ir moko mėgautis kasdieninėmis veiklomis.

– Mažina nuovargį ir gerina miego bei poilsio kokybę.

– Didinti bendrą pasitenkinimą gyvenimu ir savimi.

SCHEMŲ TERAPIJA

Schemų terapija – tai terapija, kuri praplečia kognityvinę-elgesio terapiją ir yra pritaikyta asmenybės problemų turintiems pacientams, kuriems standartinė kognityvinė-elgesio terapija neveikia. Joje daug daugiau dėmesio skiriama psichologinių problemų priežasčių ieškojimui vaikystėje ir paauglystėje, daugiau dirbama su emocijomis, su terapeuto ir paciento santykiu bei su paciento disfunkcinėmis strategijomis. Schemos terapijos tikslas yra padėti pacientams patenkinti savo pagrindinius emocinius poreikius.

Daugiau apie schemų terapiją: https://schematherapysociety.org/