Metodai



Terapijoje remiuosi kognityvine elgesio terapija (KET), schemų terapija ir mindfulness principais. Šiuos metodus integruoju atsižvelgdama į kiekvieno žmogaus sunkumus, poreikius ir terapijos tikslus.

Man svarbu ne tik padėti suprasti, kas vyksta žmogaus gyvenime šiandien, bet ir kartu ieškoti gilesnių priežasčių, dėl kurių tam tikri sunkumai kartojasi. 

KOGNITYVINĖ IR ELGESIO TERAPIJA

Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tai moksliškai įrodyta psichoterapijos rūšis, kuri remiasi principu, kad žmogus gali gyventi laimingiau ir produktyviau, jei naudoja teigiamus mąstymo būdus. Kognityvinės elgesio terapijos specialistai akcentuoja penkis gyvenimo aspektus, kurie susiję tarpusavyje (aplinka, mintys, nuotaika, elgesys, fizinė reakcija). Kognityvinė-elgesio terapija remiasi idėja, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. KET tikslas – padėti žmogui įveikti jo emocines problemas, keičiant neigiamas mintis ir elgesį. Ši terapija orientuojasi į rezultatą, todėl terapijos pradžioje išsikeliami konkretūs tikslai, ko bus siekiama terapijos metu.

Kognityvinė-elgesio terapija gali būti efektyviai taikoma tokioms problemoms, kaip:
● Santykių problemos;
● Savikontrolės problemos;
● Pykčio problemos;
● Priklausomybės;
● Miego sutrikimai;
● Lėtinio nuovargio sindromas;
● Psichologiniai sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, panikos sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ir pan.);
● Hipochondrija;
● Asmenybės sutrikimai;
● Fobijos;
● Stresas;
● Lėtinis skausmas;
● Socialinė fobija.

SCHEMŲ TERAPIJA

Schemų terapija – tai terapija, kuri praplečia kognityvinę-elgesio terapiją ir yra skirta tiems, kurie nori gilesnio darbo su savimi. Joje daug daugiau dėmesio skiriama psichologinių problemų priežasčių ieškojimui vaikystėje ir paauglystėje, daugiau dirbama su emocijomis, su terapeuto ir paciento santykiu bei su paciento disfunkcinėmis strategijomis. 

Dažnai žmonės pastebi, kad jų gyvenime kartojasi panašūs sunkumai – santykiuose, darbe ar santykyje su savimi. Jie gali nuolat jaustis nepakankamai geri, bijoti atstūmimo, sunkiai pasitikėti kitais arba kelti sau itin aukštus reikalavimus. Nors šie modeliai sukelia daug kančios, juos pakeisti vien valios pastangomis dažnai būna sunku.

Schemų terapija padeda suprasti, kaip šie modeliai susiformavo ir kodėl jie išlieka net tada, kai žmogus sąmoningai siekia pokyčių. Terapijos metu mokomasi geriau atpažinti savo emocinius poreikius, suprasti vidinius konfliktus ir kurti naujus būdus būti santykyje su savimi bei kitais.

Pokytis vyksta ne tik per supratimą, bet ir per naują emocinę patirtį.

Daugiau apie schemų terapiją: https://schematherapysociety.org/ 

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS (MINDFULNESS)

Dėmesingo įsisąmoninimo arba pilnaprotavimo (Mindfulness) terminas Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas, tačiau paskutiniu metu jis vis labiau populiarėja ir yra populiarus kitose pasaulio valstybėse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Didžoji Britanija. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir įvairios programos ten taikomos labai plačiai – versle, mokyklose, ligoninėse, tėvystėje, psichoterapijoje ir pan.

Dėmesingas įsisąmoninimas – tai proto treniravimas sutelkti dėmesį į dabartinį momentą atsisakant jį vertinti. Tai galingas įrankis gerinantis žmogaus gerovę, didinantis ramybę, pasitikėjimą ir gyvenimo džiaugsmą.

Praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą mokomės valdyti savo dėmesingumą, bet taip pat mokomės dar vieno svarbaus dalyko – geranoriškumo ir atjautos sau. Tyrimai rodo, kad atjauta sau yra stipriai susijusi su geresne emocine pusiausvyra, gebėjimu susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais, mažesniais nerimo ir depresijos lygiais, geresniais santykiais su kitais, taip pat su sveikais gyvenimo įpročiais tokiais, kaip  mityba ir sportas. Atjauta sau – tai vidinė jėga, leidžianti pripažinti savo trūkumus, pasimokyti iš jų ir atlikti reikalingus pokyčius su geranoriškumu ir pagarba sau.

Dėmesingo įsisąmoninmo (Mindfulness) technikos:

  • Padeda valdyti stresą, skausmą ir kiekvienos dienos iššūkius; 
  • Mažina nerimą ir vidinę įtampą;
  • Stiprina dėmesio koncentraciją ir atmintį;
  • Gerina santykius su aplinkiniais.
  • Didina darbingumą ir moko mėgautis kasdieninėmis veiklomis.
  • Mažina nuovargį ir gerina miego bei poilsio kokybę.
  • Didinti bendrą pasitenkinimą gyvenimu ir savimi.